- stoicizmas
- stoicìzmas sm. (2) DŽ, NdŽ 1. fil. kryptis antikinėje filosofijoje, svyravusi tarp materializmo ir idealizmo, reikalavusi išsivaduoti iš aistrų bei potraukių ir gyventi, vadovaujantis protu: Senovės Graikijos kultūros smukimo ir vergovinės santvarkos irimo laikotarpiu plito stoicizmo etika rš. 2. prk. tvirtumas, ištvermingumas, atsitikus nelaimei.
Dictionary of the Lithuanian Language.